100 [šimtas] |
Prieveiksmiai
|
![]() |
100 [صد] |
||
قیدها
|
jau (kartą) — dar niekada
|
تا به حال – هرگز
tâkonun - hargez
|
||
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne?
|
آیا تا به حال در برلین بوده اید؟
âyâ tâ be hâl dar berlin bude-id?
|
||
Ne, dar niekada.
|
نه، هرگز.
na, hargez.
| ||
kas nors — niekas
|
کسی – هیچکس
kasi - hichkas
|
||
Ar čia ką nors pažįstate?
|
شما اینجا کسی را میشناسید؟
shomâ injâ kasi râ mishenâsid?
|
||
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu.
|
نه، من کسی را اینجا نمیشناسم.
na, man injâ kasi râ nemishenâsam.
| ||
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau
|
یک کم دیگر - نه خیلی زیاد
hanuz ham - digar na
|
||
Ar dar ilgai būsite čia?
|
شما مدت بیشتری اینجا میمانید؟
shomâ mod-dat-e bishtari injâ mimânid?
|
||
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai.
|
نه، من خیلی زیاد اینجا نمیمانم.
na, man digar ziâd injâ nemimânam.
| ||
dar šiek tiek — nieko daugiau
|
چیز دیگری - هیچ چیز دیگر
meghdâri digar - bishtar az in na
|
||
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti?
|
میخواهید چیز دیگری بنوشید
mikha-heed meghdâri digar benushid?
|
||
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu.
|
نه، دیگر چیزی نمیخواهم.
na, bish az in nemikhâham.
| ||
jau ką / ko nors — dar nieko
|
قبلا چیزی – هنوز هیچ چیز
tâ hâlâ meghdâri - hanuz hich
|
||
Ar (jūs) jau ko nors valgėte?
|
شما چیزی خورده اید؟
shomâ chizi khorde-id?
|
||
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau.
|
نه، هنوز چیزی نخورده ام.
na, hanuz hich chiz nakhorde-am.
| ||
dar kas (nors) — daugiau niekas
|
کس دیگری – هیچکس دیگر
kas-e digar - hich kas-e digar
|
||
Ar dar kas nori kavos?
|
کس دیگری قهوه میخواهد؟
kas-e digari ghahve mikhâ-had?
|
||
Ne, daugiau niekas.
|
نه، هیچ کسی نمیخواهد.
na, digar kasi nemikhâ-had
| ||
Arabų kalbaArabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba... |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - persų pradedantiesiems
|