Lotynų kalba – gyva kalba?

Šiandien anglų kalba yra pati svarbiausia universali kalba. Jos mokoma visame pasaulyje, ji yra oficiali daugelio tautų kalba. Seniau šį svarbų vaidmenį užėmė lotynų kalba. Ja kalbėjo lotynai. Jie gyveno Lacijaus regione, kurio centru buvo Roma. Lotynų kalba plito kartu su Romos imperija. Senovėje lotynų kalba buvo daugelio žmonių gimtoji kalba. Jie gyveno Europoje, Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose. Tačiau šnekamoji lotynų kalba skyrėsi nuo klasikinės. Liaudies šnekamoji kalba buvo vadinama liaudies lotynų kalba. Romėnų užimtuose regionuose vyravo skirtingi dialektai. Viduramžiais nacionalinės kalbos vystydavosi iš dialektų. Iš lotynų kalbos kilusios kalbos yra vadinamos romanų kalbos. Jų grupei priklauso italų, ispanų ir portugalų kalbos. Prancūzų ir rumunų kalbų pagrindą taip pat sudaro lotynų kalba. Tačiau lotynų kalba neišnyko. Iki pat XIX a. tai buvo svarbi prekybininkų kalba. Be to, ji išlieka išsilavinusių žmonių kalba. Lotynų kalba tebėra svarbi šiandienos mokslui. Daugelis techninių terminų turi lotyniškas šaknis. Be to, lotynų, kaip užsienio kalba, vis dar tebėra mokoma mokyklose. O universitetai neretai tikisi, kad studentai ją mokės. Tad lotynų kalba tikrai nėra mirusi, nors ja jau nebekalbama. Pastaraisiais metais lotynų kalba sulaukė populiarumo. Ir vėl daugėja norinčiųjų jos išmokti. Ji laikoma pagrindiniu daugelio kalbų ir kultūrų raktu. Tad išdrįskite išmokti lotynų kalbą! Audaces fortuna adiuvat – drąsiems likimas palankus!