Gestų kalba

Kalba buvo sukurta norint bendrauti. Net kurtieji ar turintys klausos sutrikimų turi savo kalbą. Gestų kalba – tai kurčiųjų pagrindinė kalba. Ji susideda iš sujungtų gestų. Tai vizualioji arba, kitaip, „matoma“ kalba. Ar gestų kalba suprantama visame pasaulyje? Ne, nes kiekviena tauta turi savo gestų kalbą. Kiekviena šalis turi savo gestų kalbą. Jai įtaką daro šalies kultūra. Kalba atsiranda iš kultūros. Ne išimtis ir gestų kalba. Tačiau vis dėlto egzistuoja ir tarptautinė gestų kalba. Tik jos ženklai gana sudėtingi. Bet nacionalinės gestų kalbos yra panašios. Daugelis ženklų yra ikonos. Jos panašios į įvardyjamus objektus. Plačiausiai naudojama yra Amerikos gestų kalba. Gestų kalbos yra laikomos visavertėmis kalbomis. Jos turi nuosavą gramatiką. Tačiau ji kitokia nei šnekamųjų kalbų gramatika. Todėl gestų kalba negali būti verčiama pažodžiui. Nepaisant to, egzistuoja gestų kalbų vertėjai. Naudojant ženklų kalbą informacija yra perduodama tuo pačiu metu. Todėl vienas gestas gali reikšti visą sakinį. Gestų kalbos taip pat turi dialektus. Regioninės kalbos turi tik joms būdingus gestus. Be to, kiekviena jų turi nuosavą intonaciją. Tad ta pati taisyklė galioja ir gestams: mūsų akcentas atskleidžia iš kur esame kilę!