Kalbos ir posakiai

Kiekvienoje kalboje yra posakių. Dėl šios priežasties posakiai yra svarbi nacionalinio identiteto dalis. Posakiai atskleidžia šalies normas ir vertybes. Jų forma yra gerai žinoma ir nekeičiama. Posakiai visada būna trumpi ir glausti. Neretai juose panaudojamos metaforos. Daugelis posakių taip pat yra labai poetiški. Neretai jie pataria ar nurodo, kaip elgtis. Tačiau kai kurie posakiai taip pat yra ir kritiški. Posakiuose neretai panaudojami stereotipai. Dažnai juose yra tariamai tipiškų kitų šalių ar gyventojų bruožų. Posakiai turi ilgas tradicijas. Aristotelis gyrė posakius ir vadino juos trumpais filosofiniais darbais. Posakiai yra svarbios stilistinės priemonės retorikoje ir literatūroje. Jie ypatingi tuo, kad visada išlieka aktualūs. Lingvistikoje egzistuoja disciplina skirta būtent posakių tyrinėjimui. Daugelis posakių randami keliose kalbose. Taigi jie gali būti leksiškai identiški. Tokiu atveju, skirtingų kalbų atstovai naudoja tuos pačius žodžius. Bellende Hunde beißen nicht. Perro que ladra no muerde. (DE-ES) Kiti posakiai yra panašūs savo semantine reikšme. Ta pati prasmė išreiškiama kitokiais žodžiais. Appeler un chat un chat. Dire pane al pane e vino al vino. (FR-IT) Tad posakiai padeda mums suprasti kitus žmones ir kultūras. Įdomiausi posakiai sutinkami visame pasaulyje. Jie susijęs su „pagrindinėmis“ gyvenimo temomis. Jie kalba apie universalius potyrius. Posakiai įrodo, kad visi esame panašūs – nesvarbu, kokia kalba kalbame!