79 [septyniasdešimt devyni] |
Būdvardžiai 2
|
![]() |
79 [յոթանասունինը] |
||
ածականներ 2
|
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę.
|
Ես կապույտ զգեստ եմ հագել:
Yes kapuyt zgest yem hagel
|
||
(Aš) vilkiu raudoną suknelę.
|
Ես կարմիր զգեստ եմ հագել:
Yes karmir zgest yem hagel
|
||
(Aš) vilkiu žalią suknelę.
|
Ես կանաչ զգեստ եմ հագել:
Yes kanach’ zgest yem hagel
| ||
(Aš) perku juodą rankinę.
|
Ես սև պայուսակ եմ գնում:
Yes sev payusak yem gnum
|
||
(Aš) perku rudą rankinę.
|
Ես մոխրագույն պայուսակ եմ գնում:
Yes mokhraguyn payusak yem gnum
|
||
(Aš) perku baltą rankinę.
|
Ես սպիտակ պայուսակ եմ գնում:
Yes spitak payusak yem gnum
| ||
Man reikia naujo automobilio.
|
Ինձ նոր մեքենա է հարկավոր:
Indz nor mek’yena e harkavor
|
||
Man reikia greito automobilio.
|
Ինձ արագ մեքենա է հարկավոր:
Indz arag mek’yena e harkavor
|
||
Man reikia patogaus automobilio.
|
Ինձ հարմարավետ մեքենա է հարկավոր:
Indz harmaravet mek’yena e harkavor
| ||
Ten viršuje gyvena sena moteris.
|
Վերևում մի ծեր կին է ապրում:
Verevum mi tser kin e aprum
|
||
Ten viršuje gyvena stora moteris.
|
Վերևում մի գեր կին է ապրում:
Verevum mi ger kin e aprum
|
||
Ten apačioje gyvena smalsi moteris.
|
Վերևում մի հետաքրքրասեր կին է ապրում:
Verevum mi hetak’rk’raser kin e aprum
| ||
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės.
|
Մեր հյուրերը հաճելի մարդիկ են:
Mer hyurery hacheli mardik yen
|
||
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės.
|
Մեր հյուրերը բարեհամբույր մարդիկ են:
Mer hyurery barehambuyr mardik yen
|
||
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės.
|
Մեր հյուրերը հետաքրքիր մարդիկ են:
Mer hyurery hetak’rk’ir mardik yen
| ||
Aš turiu mielus vaikus.
|
Ես լավ երեխաներ ունեմ:
Yes lav yerekhaner unem
|
||
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus.
|
Բայց հարևանները անհնազանդ երեխաներ ունեն:
Bayts’ harevannery anhnazand yerekhaner unen
|
||
Ar jūsų vaikai šaunūs?
|
Ձեր երեխաները խիզա՞խ են:
Dzer yerekhanery khiza՞kh yen
| ||
Viena kalba, daug variantųNet kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų. |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - armėnų pradedantiesiems
|