45 [keturiasdešimt penki] |
Kine
|
![]() |
45 [քառասունհինգ] |
||
կինոյում
|
Mes norime eiti / Einame (eisime) į kiną.
|
Մենք ուզում ենք կինո գնալ:
Menk’ uzum yenk’ kino gnal
|
||
Šiandien eina geras filmas.
|
Այսոր լավ ֆիլմ է լինելու:
Aysor lav film e linelu
|
||
Filmas (yra) visai naujas.
|
Ֆիլմը նոր է:
Filmy nor e
| ||
Kur (yra) kasa?
|
Որտե՞ղ է տոմսարկղը:
Vorte՞gh e tomsarkghy
|
||
Ar dar yra laisvų vietų?
|
Ազատ տեղեր կա՞ն:
Azat tegher ka՞n
|
||
Kiek kainuoja bilietai?
|
Ի՞նչ արժեն մուտքի տոմսերը:
I՞nch’ arzhen mutk’i tomsery
| ||
Kada prasideda seansas?
|
Ե՞րբ է սկսվում ներկայացումը:
Ye՞rb e sksvum nerkayats’umy
|
||
Kiek trunka filmas?
|
Որքա՞ն է ֆիլմի տևողությունը:
Vork’a՞n e filmi tevoghut’yuny
|
||
Ar galima bilietus užsakyti iš anksto?
|
Հնարավո՞ր է տոմսեր պատվիրել:
Hnaravo՞r e tomser patvirel
| ||
(Aš) norėčiau sėdėti gale.
|
Ես ցանկանում եմ վերջում նստել:
Yes ts’ankanum yem verjum nstel
|
||
(Aš) norėčiau sėdėti priekyje.
|
Ես ցանկանում եմ առջևում նստել:
Yes ts’ankanum yem arrjevum nstel
|
||
(Aš) norėčiau sėdėti viduryje.
|
Ես ցանկանում եմ միջին մասում նստել:
Yes ts’ankanum yem mijin masum nstel
| ||
Filmas buvo įdomus.
|
Ֆիլմը հետաքրքիր էր:
Filmy hetak’rk’ir er
|
||
Filmas buvo nenuobodus.
|
Ֆիլմը ձանձրալի չէր:
Filmy dzandzrali ch’er
|
||
Bet knyga, pagal kurią (buvo) sukurtas filmas, buvo geresnė.
|
Բայց գիրքը ավելի լավն էր, քան ֆիլմը:
Bayts’ girk’y aveli lavn er, k’an filmy
| ||
Kokia buvo muzika?
|
Ինչպե՞ս էր երաժշտությունը:
Inch’pe՞s er yerazhshtut’yuny
|
||
Kokie buvo aktoriai?
|
Ինչպե՞ս էին խաղում դերասանները:
Inch’pe՞s ein khaghum derasannery
|
||
Ar buvo angliški subtitrai?
|
Անգլերեն լեզվով ենթավերնագիր կա՞ր:
Angleren lezvov yent’avernagir ka՞r
| ||
Kalba ir muzikaMuzika – tai pasaulinis fenomenas. Visi pasaulio žmonės kuria muziką. Muzika suprantama visose kultūrose. Tai įrodė moksliniai tyrimai. Jų metu izoliuotoje gentyje buvo grojama vakarų muzika. Toji Afrikos gentis neturėjo jokio priėjimo prie modernaus pasaulio. Tačiau jie atpažindavo, kurios dainos buvo linksmos, o kurios liūdnos. Dar kol kas nebuvo ištyrinėta to priežastis. Tačiau muzika yra kalba be sienų. Ir kažkaip visi sugebame teisingai ją interpretuoti. Vis dėlto muzika neturi evoliucinio pranašumo. Tai, kad mes ją suprantame, yra susiję su mūsų kalba. Mat muzika ir kalba priklauso kartu. Smegenys muziką ir kalbą apdoroja panašiai. Jos panašiai funkcionuoja. Susideda iš tonų ir garsų, sekančių konkrečiomis taisyklėmis. Net kūdikiai supranta muzika, jie to išmoksta dar gimdoje. Jie girdi savo mamos kalbos melodiją. O gimę jie gali suprasti muziką. Galima sakyti, kad muzika imituoja kalbų melodiją. Per kalbos ir muzikos greitį išreiškiamos emocijos. Tad naudodamiesi savo lingvistinėmis žiniomis, suprantame emocijas muzikoje. Todėl muzikalūs žmonės dažnai lengviau mokosi kalbų. Daugelis muzikantų kalbas įsimena lyg melodijas. Taip jiems lengviau jas įsiminti. Įdomu tai, kad lopšinės visame pasaulyje skamba labai panašiai. Tai įrodo, kad muzikos kalba yra tarptautinė kalba. Taip pat tai turbūt pati gražiausia iš visų kalbų... |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - armėnų pradedantiesiems
|