Turinys
25 [dvidešimt penki] |
Mieste
|
|
25 [քսանհինգ] |
||
քաղաքում
|
|
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį.
|
Ես ուզում եմ գնալ երկաթուղային կայարան:
Yes uzum yem gnal yerkat’ughayin kayaran
|
||
|
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą.
|
Ես ուզում եմ գնալ օդանավակայան:
Yes uzum yem gnal odanavakayan
|
||
|
(Aš) noriu į miesto centrą.
|
Ես ուզում եմ գնալ քաղաքի կենտրոն:
Yes uzum yem gnal k’aghak’i kentron
| ||
|
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį?
|
Ինչպե՞ս գնամ երկաթուղային կայարան:
Inch’pe՞s gnam yerkat’ughayin kayaran
|
||
|
Kaip man nuvykti į oro uostą?
|
Ինչպե՞ս գնամ օդանավակայան:
Inch’pe՞s gnam odanavakayan
|
||
|
Kaip man nuvykti į miesto centrą?
|
Ինչպե՞ս գնամ քաղաքի կենտրոն:
Inch’pe՞s gnam k’aghak’i kentron
| ||
|
Man reikia taksi.
|
Ինձ տաքսի է հարկավոր:
Indz tak’si e harkavor
|
||
|
Man reikia miesto plano.
|
Ինձ քաղաքի քարտեզ է հարկավոր:
Indz k’aghak’i k’artez e harkavor
|
||
|
Man reikia viešbučio.
|
Ինձ հյուրանոց է հարկավոր:
Indz hyuranots’ e harkavor
| ||
|
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį.
|
Ես ուզում եմ ավտոմեքենա վարձել:
Yes uzum yem avtomek’yena vardzel
|
||
|
Štai mano kreditinė kortelė.
|
Սա իմ վարկային քարտն է:
Sa im varkayin k’artn e
|
||
|
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės.
|
Սա իմ վարորդական իրավունքն է:
Sa im varordakan iravunk’n e
| ||
|
Ką galima pamatyti mieste?
|
Ի՞նչ կա քաղաքում տեսնելու:
I՞nch’ ka k’aghak’um tesnelu
|
||
|
Nueikite į senamiestį.
|
Գնացեք դեպի հին քաղաք:
Gnats’yek’ depi hin k’aghak’
|
||
|
Padarykite ekskursiją po miestą.
|
Քաղաքում շրջայց արեք:
K’aghak’um shrjayts’ arek’
| ||
|
Nueikite į uostą.
|
Գնացեք դեպի նավահանգիստ:
Gnats’yek’ depi navahangist
|
||
|
Padarykite ekskursiją po uostą.
|
Նավահանգստում շրջայց կատարեք:
Navahangstum shrjayts’ katarek’
|
||
|
Kokių įžymybių dar yra be to?
|
Էլ ի՞նչ տեսարժան վայրեր կան:
El i՞nch’ tesarzhan vayrer kan
| ||
Slavų kalbosSlavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze! |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - armėnų pradedantiesiems
|