Turinys
5 [penki] |
Šalys ir kalbos
|
|
5 [հինգ] |
||
երկրներ և մարդիկ
|
|
Džonas yra iš Londono.
|
Ջոնը Լոնդոնից է:
Jony Londonits’ e
|
||
|
Londonas yra Didžiojoje Britanijoje.
|
Լոնդոնը գտնվում է Մեծ Բրիտանիայում:
Londony gtnvum e Mets Britaniayum
|
||
|
Jis kalba angliškai.
|
Նա խոսում է անգլերեն:
Na khosum e angleren
| ||
|
Marija yra iš Madrido.
|
Մարիան Մադրիդից է:
Marian Madridits’ e
|
||
|
Madridas yra Ispanijoje.
|
Մադրիդը գտնվում է Իսպանիայում:
Madridy gtnvum e Ispaniayum
|
||
|
Ji kalba ispaniškai.
|
Նա խոսում է իսպաներեն:
Na khosum e ispaneren
| ||
|
Pėteris ir Marta yra iš Berlyno.
|
Պետերն ու Մարթան Բեռլինից են:
Petern u Mart’an Berrlinits’ yen
|
||
|
Berlynas yra Vokietijoje.
|
Բեռլինը գտնվում է Գերմանիայում:
Berrliny gtnvum e Germaniayum
|
||
|
Ar (jūs) abu kalbate vokiškai?
|
Խոսու՞մ եք երկուսդ էլ գերմաներեն:
Khosu՞m yek’ yerkusd el germaneren
| ||
|
Londonas yra sostinė.
|
Լոնդոնը մայրաքաղաք է:
Londony mayrak’aghak’ e
|
||
|
Madridas ir Berlynas yra taip pat sostinės.
|
Մադրիդն ու Բեռլինը նույնպես մայրաքաղաքներ են:
Madridn u Berrliny nuynpes mayrak’aghak’ner yen
|
||
|
Sostinės yra didelės ir triukšmingos.
|
Մայրաքաղաքները մեծ են ու աղմկոտ:
Mayrak’aghak’nery mets yen u aghmkot
| ||
|
Prancūzija yra Europoje.
|
Ֆրանսիան գտնվում է Եվրոպայում:
Fransian gtnvum e Yevropayum
|
||
|
Egiptas yra Afrikoje.
|
Եգիպտոսը գտնվում է Աֆրիկայում:
Yegiptosy gtnvum e Afrikayum
|
||
|
Japonija yra Azijoje.
|
Ճապոնիան գտնվում է Ասիայում:
Chaponian gtnvum e Asiayum
| ||
|
Kanada yra Šiaurės Amerikoje.
|
Կանադան գտնվում է Հյուսիսային Ամերիկայում:
Kanadan gtnvum e Hyusisayin Amerikayum
|
||
|
Panama yra Vidurio Amerikoje.
|
Պանաման գտնվում է Կենտրոնական Ամերիկայում:
Panaman gtnvum e Kentronakan Amerikayum
|
||
|
Brazilija yra Pietų Amerikoje.
|
Բրազիլիան գտնվում է Հարավային Ամերիկայում:
Brazilian gtnvum e Haravayin Amerikayum
| ||
Kalbos ir dialektaiPasaulyje egzistuoja apie 6000-7000 skirtingų kalbų. Dialektų, žinoma, yra daug daugiau. Tačiau, kuo skiriasi dialektas nuo kalbos? Dialektai visada turi tam tikros vietovės atspindį. Jie priklauso regioniniams kalbų variantams. Vadinasi, dialektas yra kalbos forma būdinga daug mažesniam žmonių ratui. Paprastai dialektai egzistuoja tik šnekamojoje, o ne rašytinėje kalboje. Jie turi nuosavą lingvistinę sistemą. Taip pat ir atskiras taisykles. Iš teorinės pusės, kiekviena kalba gali turėti kelis dialektus. Visi dialektai yra standartinės šalies kalbos variantai. Standartinę šalies kalbą supranta visi tos šalies gyventojai. Ją pasitelkdami, gali susišnekėti skirtingų dialektų atstovai. Beveik visi dialektai tampa vis mažiau svarbūs. Miestuose retai juos teišgirsi. Darbe taip pat dažniausiai vyrauja standartinė kalba. Todėl kalbantieji dialektu neretai vadinami paprastais, neišsilavinusiais žmonėmis. Ir vis dėlto kalbančiųjų dialektais galima sutikti įvairiuose socialiniuose lygmenyse. Tad jie tikrai nėra kvailesni už kitus. Netgi atvirškčiai! Kalbantieji dialektu turi nemažai privalumų. Pavyzdžiui, kalbų kursuose. Kalbantieji dialektu žino, kad egzistuoja skirtingos lingvistinės formos. Jie jau yra išmokę greitai keisti lingvistinį savo kalbos stilių. Todėl kalbantieji dialektu turi geresnius varijavimo tarp stilių sugebėjimus. Jie tiesiog jaučia, kuris lingvistinis stilius tinka tam tikrai situacijai. Tai netgi buvo įrodyta moksliškai. Tad nebijokite – kalbėti dialektu tikrai verta! |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - armėnų pradedantiesiems
|