lietuvių » suomių | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [seitsemänkymmentäyksi] haluta jotakin 2

Ko (jūs) norite?	Mitä haluatte?
Ar norite žaisti futbolą?	Haluatteko pelata jalkapalloa?
Ar norite aplankyti draugus?	Haluatteko käydä kylässä ystävien luona?
norėti	haluta
(Aš) nenoriu vėluoti.	En halua tulla myöhään.
(Aš) nenoriu ten eiti.	En halua mennä.
(Aš) noriu eiti namo.	Haluan mennä kotiin.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Haluan jäädä kotiin.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Haluan olla yksin.
Ar nori likti čia?	Haluatko jäädä tänne?
Ar nori valgyti čia?	Haluatko syödä täällä?
Ar nori miegoti čia?	Haluatko nukkua täällä?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti?	Haluatteko lähteä huomenna?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus?	Haluatteko jäädä huomiseen?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj?	Haluatteko maksaa laskun vasta huomenna?
Ar norite į diskoteką?	Haluatteko mennä diskoon?
Ar norite į kiną?	Haluatteko mennä elokuviin?
Ar norite į kavinę?	Haluatteko mennä kahvilaan?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!