lietuvių » suomių | 3 [trys] | Susipažinti

3 [kolme] Tutustua

Sveiki!	Hei!
Laba diena!	Hyvää päivää!
Kaip sekasi?	Mitä kuuluu?
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos?	Tuletteko te Euroopasta?
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos?	Tuletteko te Amerikasta?
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos?	Tuletteko Aasiasta?
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate?	Missä hotellissa te asutte?
Ar jau ilgai (esate) čia?	Kuinka kauan olette olleet jo täällä?
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)?	Kuinka kauaksi te jäätte?
Ar jums čia patinka?	Viihdyttekö täällä?
Ar (jūs) čia atostogaujate?	Oletteko te lomalla täällä?
Aplankykite mane kada nors!	Tulkaa käymään joskus!
Čia mano adresas.	Tässä on osoitteeni.
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj?	Nähdäänkö huomenna??
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi.	Olen pahoillani, minulla on jo muita menoja.
Iki!	Moikka!
Iki pasimatymo!	Näkemiin!
(Iki greito!) / Kol kas!	Näkemiin!

Kalbos ir dialektai

Pasaulyje egzistuoja apie 6000-7000 skirtingų kalbų. Dialektų, žinoma, yra daug daugiau. Tačiau, kuo skiriasi dialektas nuo kalbos? Dialektai visada turi tam tikros vietovės atspindį. Jie priklauso regioniniams kalbų variantams. Vadinasi, dialektas yra kalbos forma būdinga daug mažesniam žmonių ratui. Paprastai dialektai egzistuoja tik šnekamojoje, o ne rašytinėje kalboje. Jie turi nuosavą lingvistinę sistemą. Taip pat ir atskiras taisykles. Iš teorinės pusės, kiekviena kalba gali turėti kelis dialektus. Visi dialektai yra standartinės šalies kalbos variantai. Standartinę šalies kalbą supranta visi tos šalies gyventojai. Ją pasitelkdami, gali susišnekėti skirtingų dialektų atstovai. Beveik visi dialektai tampa vis mažiau svarbūs. Miestuose retai juos teišgirsi. Darbe taip pat dažniausiai vyrauja standartinė kalba. Todėl kalbantieji dialektu neretai vadinami paprastais, neišsilavinusiais žmonėmis. Ir vis dėlto kalbančiųjų dialektais galima sutikti įvairiuose socialiniuose lygmenyse. Tad jie tikrai nėra kvailesni už kitus. Netgi atvirškčiai! Kalbantieji dialektu turi nemažai privalumų. Pavyzdžiui, kalbų kursuose. Kalbantieji dialektu žino, kad egzistuoja skirtingos lingvistinės formos. Jie jau yra išmokę greitai keisti lingvistinį savo kalbos stilių. Todėl kalbantieji dialektu turi geresnius varijavimo tarp stilių sugebėjimus. Jie tiesiog jaučia, kuris lingvistinis stilius tinka tam tikrai situacijai. Tai netgi buvo įrodyta moksliškai. Tad nebijokite – kalbėti dialektu tikrai verta!