lietuvių » turkų | 57 [penkiasdešimt septyni] | Pas gydytoją

57 [elli yedi] Doktorda

(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją.	Doktorda randevum var.
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai.	Saat onda randevum var.
Kaip / kokia jūsų pavardė?	Adınız ne?
Prašom palaukti laukiamajame.	Lütfen bekleme odasında bekleyiniz.
Gydytojas tuoj ateis.	Doktor hemen geliyor.
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi?	Nerede sigortalısınız?
Kuo jums galiu padėti?	Sizin için ne yapabilirim?
Ar jums skauda?	Ağrınız var mı?
Kur skauda?	Neresi acıyor?
Man visą laiką skauda nugarą.	Devamlı sırt ağrım var.
Man dažnai skauda galvą.	Sık sık baş ağrım var.
Man kartais skauda pilvą.	Bazen karın ağrım var.
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės!	Lütfen vücudunuzun üst kısmını açınız!
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės!	Lütfen sedyeye uzanınız!
Kraujo spaudimas normalus.	Tansiyon normal.
(Aš) suleisiu Jums vaistų.	Size bir iğne yapacağım.
(Aš) duosiu jums tablečių.	Size tablet vereceğim.
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą.	Size eczane için bir reçete yazacağım.

Jausmai irgi kalba įvairiomis kalbomis!

Pasaulyje kalbama daugeliu įvairių kalbų. Nėra universalios žmonių kalbos. O kaipgi mūsų veido išraiškos? Ar emocijų kalba universali? Ne! Čia irgi egzistuoja skirtumai! Ilgai buvo manoma, kad visi jausmus išreiškia taip pat. Veido išraiškų kalba buvo laikoma universaliai suprantama. Charlesas Darwinas tikėjo, kad jausmai žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Todėl visose kultūrose jie turėjo būti suprantami vienodai. Tačiau nauji tyrimai davė kitokius rezultatus. Jie parodė, kad ir jausmų kalba skiriasi. Mūsų veido išraiškoms įtaką daro mūsų kultūra. Todėl žmonės iš skirtingų pasaulio vietovių rodo ir supranta jausmus skirtingai. Mokslininkai išskyrė šešias pagrindines emocijas. Tai: laimė, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė ir nuostaba. Tačiau europiečių veido išraiškos skiriasi nuo azijiečių. Jie veido išraiškas supranta savaip. Tai patvirtino įvairūs eksperimentai. Jų metu dalyviams kompiuteryje buvo rodomi veidai. Jie turėjo apibūdinti tai, ką matė jų veiduose. Rezultatai skyrėsi dėl daugelio priežasčių. Kai kurios kultūros jausmus linkusios rodyti labiau nei kitos. Todėl emocijų intensyvumas visur suprantamas nevienodai. Be to, skirtingų kultūrų žmonės kreipia dėmesį į skirtingus dalykus. Azijiečiai, stebėdami veido išraiškas, susitelkia ties akimis. Tačiau europiečiai ir amerikiečiai žiūri į lūpas. Vis dėlto viena veido išraiška suprantama vienodai visose kultūrose… Tai šypsena!