lietuvių » rumunų | 77 [septyniasdešimt septyni] | ką pagrįsti 3

77 [şaptezeci şi şapte] a „argumenta” ceva 3

Kodėl (jūs) nevalgote torto?	De ce nu mâncaţi tortul?
(Aš) turiu numesti svorį.	Trebuie să slăbesc.
(Aš) nevalgau, nes turiu numesti svorį.	Nu îl mănânc pentru că trebuie să slăbesc.
Kodėl (jūs) negeriate alaus?	De ce nu beţi berea?
(Aš) dar turėsiu važiuoti.	Mai trebuie să conduc.
(Aš) negeriu, nes dar turėsiu važiuoti.	Nu o beau pentru că mai trebuie să conduc.
Kodėl negeri kavos?	De ce nu bei cafeaua?
Ji atšalo.	Este rece.
Aš jos negeriu, nes ji atšalo / yra šalta.	Nu o beau pentru că este rece.
Kodėl negeri arbatos?	De ce nu bei ceaiul?
(Aš) neturiu cukraus.	Nu am zahăr.
Aš jos negeriu, nes neturiu cukraus.	Nu îl beau pentru că nu am zahăr.
Kodėl (jūs) nevalgote sriubos?	De ce nu mâncaţi supa?
(Aš) jos neužsisakiau.	Nu am comandat-o.
Aš jos nevalgau, nes neužsisakiau.	Nu o mănânc pentru că nu am comandat-o.
Kodėl (jūs) nevalgote mėsos?	De ce nu mâncaţi carnea?
(Aš) vegetaras / -ė.	Eu sunt vegetarian.
Aš jos nevalgau, nes esu vegetaras / -ė.	Nu o mănânc pentru că sunt vegetarian.

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.