Turinys
75 [septyniasdešimt penki] |
ką pagrįsti 1
|
|
೭೫ [ಎಪ್ಪತೈದು] |
||
ಕಾರಣ ನೀಡುವುದು ೧
|
|
Kodėl neateinate?
|
ನೀವು ಏಕೆ ಬರುವುದಿಲ್ಲ?
Nīvu ēke baruvudilla?
|
||
|
Oras toks blogas.
|
ಹವಾಮಾನ ತುಂಬಾ ಕೆಟ್ಟದಾಗಿದೆ.
Havāmāna tumbā keṭṭadāgide.
|
||
|
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas.
|
ಹವಾಮಾನ ತುಂಬಾ ಕೆಟ್ಟದಾಗಿರುವುದರಿಂದ ನಾನು ಬರುವುದಿಲ್ಲ.
Havāmāna tumbā keṭṭadāgiruvudarinda nānu baruvudilla.
| ||
|
Kodėl jis neateina?
|
ಅವನು ಏಕೆ ಬರುವುದಿಲ್ಲ?
Avanu ēke baruvudilla?
|
||
|
Jo nekvietė.
|
ಅವನಿಗೆ ಆಹ್ವಾನ ಇಲ್ಲ.
Avanige āhvāna illa.
|
||
|
Jis neateis, nes jo nekvietė.
|
ಅವನಿಗೆ ಆಹ್ವಾನ ಇಲ್ಲದಿರುವುದರಿಂದ ಅವನು ಬರುತ್ತಿಲ್ಲ.
Avanige āhvāna illadiruvudarinda avanu baruttilla.
| ||
|
Kodėl tu neateini?
|
ನೀನು ಏಕೆ ಬರುವುದಿಲ್ಲ?
Nīnu ēke baruvudilla?
|
||
|
(Aš) neturiu laiko.
|
ನನಗೆ ಸಮಯವಿಲ್ಲ.
Nanage samayavilla.
|
||
|
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko.
|
ನನಗೆ ಸಮಯ ಇಲ್ಲದಿರುವುದರಿಂದ ನಾನು ಬರುತ್ತಿಲ್ಲ.
Nanage samaya illadiruvudarinda nānu baruttilla.
| ||
|
Kodėl nepasilieki?
|
ನೀನು ಏಕೆ ಉಳಿದುಕೊಳ್ಳುತ್ತಿಲ್ಲ?
Nīnu ēke uḷidukoḷḷuttilla?
|
||
|
(Aš) dar turiu dirbti.
|
ನಾನು ಇನ್ನೂ ಕೆಲಸ ಮಾಡಬೇಕು.
Nānu innū kelasa māḍabēku.
|
||
|
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti.
|
ನಾನು ಇನ್ನೂ ಕೆಲಸ ಮಾಡಬೇಕಾಗಿರುವುದರಿಂದ ನಾನು ಉಳಿದುಕೊಳ್ಳುತ್ತಿಲ್ಲ.
Nānu innū kelasa māḍabēkāgiruvudarinda nānu uḷidukoḷḷuttilla.
| ||
|
Kodėl (jūs) jau išeinate?
|
ನೀವು ಈಗಲೇ ಏಕೆ ಹೊರಟಿರಿ?
Nīvu īgalē ēke horaṭiri?
|
||
|
Aš pavargęs / -usi.
|
ನಾನು ದಣಿದಿದ್ದೇನೆ.
Nānu daṇididdēne.
|
||
|
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi.
|
ನಾನು ದಣಿದಿರುವುದರಿಂದ ಹೊರಟಿದ್ದೇನೆ.
Nānu daṇidiruvudarinda horaṭiddēne.
| ||
|
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate?
|
ನೀವು ಈಗಲೇ ಏಕೆ ಹೊರಟಿರಿ?
Nīvu īgalē ēke horaṭiri?
|
||
|
Jau vėlu.
|
ತುಂಬಾ ಹೊತ್ತಾಗಿದೆ.
Tumbā hottāgide.
|
||
|
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu.
|
ತುಂಬಾ ಹೊತ್ತಾಗಿರುವುದರಿಂದ, ನಾನು ಹೊರಟಿದ್ದೇನೆ.
Tumbā hottāgiruvudarinda, nānu horaṭiddēne.
| ||
Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu… |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2018 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - kanadų pradedantiesiems
|