Turinys
72 [septyniasdešimt du] |
ką privalėti
|
|
೭೨ [ಎಪ್ಪತ್ತೆರಡು] |
||
ಏನಾದರು ಅವಶ್ಯವಾಗಿ ಮಾಡುವುದು
|
|
privalėti / turėti
|
(ಅವಶ್ಯ) ಬೇಕು.
(avaśya) bēku.
|
||
|
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką.
|
ನಾನು ಆ ಕಾಗದವನ್ನು ಕಳುಹಿಸ(ಲೇ)ಬೇಕು.
Nānu ā kāgadavannu kaḷuhisa(lē)bēku.
|
||
|
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį.
|
ನಾನು ಆ ವಸತಿಗೃಹಕ್ಕೆ ಹಣ ಕೊಡ(ಲೇ)ಬೇಕು.
Nānu ā vasatigr̥hakke haṇa koḍa(lē)bēku.
| ||
|
Tu turi anksti keltis.
|
ನೀನು ಬೆಳಿಗ್ಗೆ ಬೇಗ ಏಳ(ಲೇ)ಬೇಕು.
Nīnu beḷigge bēga ēḷa(lē)bēku.
|
||
|
Tu turi daug dirbti.
|
ನೀನು ತುಂಬಾ ಕೆಲಸ ಮಾಡ(ಲೇ)ಬೇಕು.
Nīnu tumbā kelasa māḍa(lē)bēku.
|
||
|
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku.
|
ನೀನು ಕಾಲನಿಷ್ಠನಾಗಿರ(ಲೇ)ಬೇಕು.
Nīnu kālaniṣṭhanāgira(lē)bēku.
| ||
|
Jis turi prisipilti degalų.
|
ಅವನು ಪೆಟ್ರೋಲ್ ತುಂಬಿಸಿಕೊಳ್ಳಬೇಕು.
Avanu peṭrōl tumbisikoḷḷabēku.
|
||
|
Jis turi suremontuoti automobilį.
|
ಅವನು ತನ್ನ ಕಾರನ್ನು ರಿಪೇರಿ ಮಾಡಿಕೊಳ್ಳಬೇಕು.
Avanu tanna kārannu ripēri māḍikoḷḷabēku.
|
||
|
Jis turi nuplauti automobilį.
|
ಅವನು ತನ್ನ ಕಾರನ್ನು ತೊಳೆಯಬೇಕು.
Avanu tanna kārannu toḷeyabēku.
| ||
|
Ji turi apsipirkti.
|
ಅವಳು ಕೊಂಡು ಕೊಳ್ಳಬೇಕು.
Avaḷu koṇḍu koḷḷabēku.
|
||
|
Ji turi tvarkyti butą.
|
ಅವಳು ಮನೆಯನ್ನು ಸ್ವಚ್ಚಗೊಳಿಸಬೇಕು.
Avaḷu maneyannu svaccagoḷisabēku.
|
||
|
Ji turi skalbti skalbinius.
|
ಅವಳು ಬಟ್ಟೆಗಳನ್ನು ಒಗೆಯಬೇಕು.
Avaḷu baṭṭegaḷannu ogeyabēku.
| ||
|
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą.
|
ನಾವು ಈ ಕೂಡಲೆ ಶಾಲೆಗೆ ಹೋಗಬೇಕು
Nāvu ī kūḍale śālege hōgabēku
|
||
|
(Mes) tuoj turime eiti į darbą.
|
ನಾವು ಈ ಕೂಡಲೆ ಕೆಲಸಕ್ಕೆ ಹೋಗಬೇಕು.
nāvu ī kūḍale kelasakke hōgabēku.
|
||
|
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją.
|
ನಾವು ಈ ಕೂಡಲೆ ವೈದ್ಯರ ಬಳಿ ಹೋಗಬೇಕು.
Nāvu ī kūḍale vaidyara baḷi hōgabēku.
| ||
|
(Jūs) turite laukti autobuso.
|
ನೀವು ಬಸ್ ಗೆ ಕಾಯಬೇಕು.
Nīvu bas ge kāyabēku.
|
||
|
(Jūs) turite laukti traukinio.
|
ನೀವು ರೈಲು ಗಾಡಿಗೆ ಕಾಯಬೇಕು.
Nīvu railu gāḍige kāyabēku.
|
||
|
(Jūs) turite laukti taksi.
|
ನೀವು ಟ್ಯಾಕ್ಸಿಗೆ ಕಾಯಬೇಕು.
Nīvu ṭyāksige kāyabēku.
| ||
Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome… |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2018 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - kanadų pradedantiesiems
|