Gimtoji kalba? Mamos ji ar tėčio?

Iš ko mokėtės kalbos vaikystėje? Žinoma, atsakysite, kad iš mamos! Daugelis taip mano. Terminas „gimtoji kalba“ daugelyje tautų reiškia „motinos kalbą“. Jį žino tiek anglai, tiek kinai. Galbūt jis vartojamas todėl, kad mamos su vaikais praleidžia daugiausiai laiko. Tačiau neseniai atlikti tyrimai atskleidė ką kita. Jie parodė, kad mūsų kalba didžiąja dalimi paveldėta iš tėvų. Tyrinėtojai ištyrė genetinę medžiagą ir mišrių genčių kalbas. Tokiose gentyse tėvai atkeliauja iš skirtingų kultūrų. Tos gentys susikūrė prieš tūkstančius metų. Joms didžiausią įtaką darė migracija. Buvo išanalizuota genetinė mišriųjų genčių informacija. Tuomet ši informacija buvo sulyginta su genties kalba. Daugelis genčių kalba savo vyrų protėvių kalba. Vadinasi, šalies kalba kyla iš Y chromosomos. Tad vyrai kartu su savimi į svetimas šalis perkėlė ir kalbą. O moterys tą kalbą pritaikė sau. Tačiau netgi šiomis dienomis tėvai tebėra labai reikšmingi mūsų kalbai. Mokydamiesi vaikai orientuojasi į tėčio kalbą. Tėvai su vaikais kalba daug rečiau. Vyrų naudojamos sakinių struktūros taip pat yra paprastesnės už moterų. Todėl tėvų kalba vaikams tinka labiau. Tėvo kalba nėra tokia sudėtinga ir dėl to yra lengviau išmokstama. Todėl kalbėdami vaikai labiau mėgsta imituoti tėtį, o ne mamą. Vėliau jau mamos žodynas ima formuoti vaiko kalbą. Šitaip vaiko kalbai įtaką daro tiek mama, tiek tėtis. Dėl šios priežasties gimtoji kalba turėtų būti vadinama tėvų kalba.