Turinys
40 [keturiasdešimt] |
Kelio teiravimasis
|
|
40 [քառասուն] |
||
Ճանապարհ հարցնել
|
|
Atsiprašau!
|
Ներեցեք!
Nerets’yek’!
|
||
|
Ar galite man padėti?
|
Կարո՞ղ եք ինձ օգնել:
Karo՞gh yek’ indz ognel
|
||
|
Kur čia yra geras restoranas?
|
Այստեղ որտե՞ղ կա լավ ռեստորան:
Aystegh vorte՞gh ka lav rrestoran
| ||
|
Eikite į kairę už kampo.
|
Գնացեք ձախ անկյունով:
Gnats’yek’ dzakh ankyunov
|
||
|
Paskui truputį paeikite tiesiai.
|
Գնացեք մի որոշ ժամանակ ուղիղ:
Gnats’yek’ mi vorosh zhamanak ughigh
|
||
|
Paskui šimtą metrų eikite į dešnę.
|
Ապա գնացեք հարյուր մետր դեպի աջ:
Apa gnats’yek’ haryur metr depi aj
| ||
|
(Jūs) galite važiuoti ir autobusu.
|
Դուք կարող եք նաև ավտոբուսով գնալ:
Duk’ karogh yek’ naev avtobusov gnal
|
||
|
(Jūs) galite važiuoti ir tramvajumi.
|
Դուք կարող եք նաև տրամվայով գնալ:
Duk’ karogh yek’ naev tramvayov gnal
|
||
|
(Jūs) galite tiesiog paskui mane važiuoti.
|
Դուք կարող եք պարզապես իմ հետևից վարել:
Duk’ karogh yek’ parzapes im hetevits’ varel
| ||
|
Kaip man nuvykti į futbolo stadioną?
|
Ինչպե՞ս գնամ ֆուտբոլի ստադիոն:
Inch’pe՞s gnam futboli stadion
|
||
|
Važiuokite per tiltą!
|
Անցեք կամուրջը!
Ants’yek’ kamurjy!
|
||
|
Važiuokite per tunelį!
|
Վարեք թունելի միջով:
Varek’ t’uneli mijov
| ||
|
Važiuokite iki trečio šviesoforo.
|
Վարեք մինչև երրորդ լուսակիրը:
Varek’ minch’yev yerrord lusakiry
|
||
|
Paskui pasukite į pirmą gatvę dešinėje.
|
Ապա թեքվեք առաջին փողոցից դեպի աջ:
Apa t’yek’vek’ arrajin p’voghots’its’ depi aj
|
||
|
Paskui važiuokite tiesiai per kitą sankryžą.
|
Շարունակեք ու անցեք հաջորդ խաչմերուկի միջով:
Sharunakek’ u ants’yek’ hajord khach’meruki mijov
| ||
|
Atsiprašau, kaip (man) nuvykti į oro uostą?
|
Ներեցեք, ինչպե՞ս կարող եմ գնալ օդանավակայան:
Nerets’yek’, inch’pe՞s karogh yem gnal odanavakayan
|
||
|
Geriausiai važiuokite metro.
|
Ավելի լավ է, որ Դուք մետրոյով գնաք:
Aveli lav e, vor Duk’ metroyov gnak’
|
||
|
Tiesiog važiuokite iki galutinės stoties.
|
Գնացեք մինչև վերջին կանգառ:
Gnats’yek’ minch’yev verjin kangarr
| ||
Gyvūnų kalbaKai norime save išreikšti, naudojame kalbą. Gyvūnai irgi turi nuosavą kalbą. Ir jie ja naudojasi lygiai taip pat kaip ir mes. Tiksliau, jie bendrauja, kad apsikeistų informacija. Kiekviena gyvūnų rūšis turi nuosavą kalbą. Net termitai bendrauja tarpusavyje. Kai iškyla pavojus, jie prisiglaudžia prie žemės. Taip jie vienas kitą įspėja. Kiti gyvūnai švilpia artindamiesi prie priešų. Bitės kalba šokiais. Taip jos parodo kitoms bitėms, kai yra ko nors užkąsti. Banginiai skleidžia garsus, kurie gali būti girdimi už 5000 kilometrų. Jie bendrauja ypatingomis dainomis. Drambliai irgi siunčia vieni kitiems akustinius signalus. Tačiau žmonės jų negirdi. Daugelio gyvūnų kalba labai sudėtinga. Ji susideda iš įvairių ženklų kombinacijos. Gyvūnai pasitelkia akustinius, cheminius ir optinius signalus. Be viso to, gyvūnai naudoja įvairius gestus. Žmonės jau išmoko naminių gyvūnų kalbą. Jie žino, kada jų šunys patenkinti. Žmonės supranta, kada katės nori būti paliktos ramybėje. Tačiau šunys ir katės kalba labai skirtingomis kalbomis. Daugelis signalų netgi yra visiškai priešingi. Ilgą laiką buvo manoma, kad šunys ir katės tiesiog vieni kitų nekenčia. Tačiau iš tiesų jie vieni kitų nesupranta. O dėl to ir kyla kačių ir šunų bėdos. Tad dėl nesusipratimų pykstasi net gyvūnai... |
Downloads are FREE for private use, public schools and for non-commercial purposes only! LICENCE AGREEMENT. Please report any mistakes or incorrect translations here. Imprint - Impressum © Copyright 2007 - 2020 Goethe Verlag Starnberg and licensors. All rights reserved. Contact book2 lietuvių - armėnų pradedantiesiems
|