lietuvių » suomių | 40 [keturiasdešimt] | Kelio teiravimasis

40 [neljäkymmentä] Kysyä tietä

Atsiprašau!	Anteeksi!
Ar galite man padėti?	Voisitteko auttaa minua?
Kur čia yra geras restoranas?	Missä on hyvä ravintola?
Eikite į kairę už kampo.	Menkää vasemmalle kulman jälkeen.
Paskui truputį paeikite tiesiai.	Menkää sitten vähän matkaa suoraan.
Paskui šimtą metrų eikite į dešnę.	Sen jälkeen menkää sata metriä oikealle.
(Jūs) galite važiuoti ir autobusu.	Voitte ottaa myös bussin.
(Jūs) galite važiuoti ir tramvajumi.	Voitte ottaa myös raitiovaunun.
(Jūs) galite tiesiog paskui mane važiuoti.	Voitte myös ajaa minun perässäni.
Kaip man nuvykti į futbolo stadioną?	Miten pääsen jalkapallostadionille?
Važiuokite per tiltą!	Ylittäkää silta!
Važiuokite per tunelį!	Ajakaa tunnelin läpi!
Važiuokite iki trečio šviesoforo.	Ajakaa kolmansille liikennevaloille.
Paskui pasukite į pirmą gatvę dešinėje.	Kääntykää sitten ensimmäinen katu oikealle.
Paskui važiuokite tiesiai per kitą sankryžą.	Ajakaa sitten seuraavan risteyksen yli.
Atsiprašau, kaip (man) nuvykti į oro uostą?	Anteeksi, miten pääsen lentokentälle?
Geriausiai važiuokite metro.	Ottakaa mieluiten metro.
Tiesiog važiuokite iki galutinės stoties.	Ajakaa vain päätepysäkille.

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.