lietuvių » norvegų | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [syttien] ville noe 2

Ko (jūs) norite?	Hva vil dere?
Ar norite žaisti futbolą?	Vil dere spille fotball?
Ar norite aplankyti draugus?	Vil dere besøke venner?
norėti	ville
(Aš) nenoriu vėluoti.	Jeg vil ikke komme for sent.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Jeg vil ikke gå (dit).
(Aš) noriu eiti namo.	Jeg vil gå hjem.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Jeg vil bli hjemme.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Jeg vil være alene.
Ar nori likti čia?	Vil du bli her?
Ar nori valgyti čia?	Vil du spise her?
Ar nori miegoti čia?	Vil du sove her?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti?	Vil du kjøre i morgen?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus?	Vil du bli til i morgen?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj?	Vil du betale regningen i morgen?
Ar norite į diskoteką?	Vil dere på diskotek?
Ar norite į kiną?	Vil dere på kino?
Ar norite į kavinę?	Vil dere på kafé?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!