lietuvių » latvių | 81 [aštuoniasdešimt vienas] | Praeitis 1

81 [astoņdesmit viens] Pagātne 1

rašyti	rakstīt
Jis (pa)rašė laišką.	Viņš rakstīja vēstuli.
O ji (už)rašė atviruką.	Un viņa rakstīja pastkarti.
skaityti	lasīt
Jis skaitė iliustruotą žurnalą.	Viņš lasīja ilustrētu žurnālu.
O ji skaitė knygą.	Un viņa lasīja grāmatu.
imti	ņemt
Jis paėmė cigaretę.	Viņš paņēma cigareti.
Ji paėmė gabalėlį šokolado.	Viņa paņēma gabaliņu šokolādes.
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima.	Viņš bija neuzticīgs, bet viņa bija uzticīga.
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti.	Viņš bija slinks, bet viņa bija čakla.
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga.	Viņš bija nabadzīgs, bet viņa bija bagāta.
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų.	Viņam nebija naudas, bet bija parādi.
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė.	Viņam nebija laimes, bet bija nelaimes.
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės.	Viņam nebija panākumu, bet bija neveiksmes.
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas.	Viņš nebija apmierināts, bet bija neapmierināts.
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas.	Viņš nebija laimīgs, bet bija nelaimīgs.
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas.	Viņš nebija simpātisks, bet bija nesimpātisks.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!