lietuvių » indoneziečių | 57 [penkiasdešimt septyni] | Pas gydytoją

57 [lima puluh tujuh] Di dokter

(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją.	Saya mempunyai janji bertemu dokter.
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai.	Saya mempunyai janji jam sepuluh.
Kaip / kokia jūsų pavardė?	Siapa nama Anda?
Prašom palaukti laukiamajame.	Silakan duduk di ruang tunggu.
Gydytojas tuoj ateis.	Dokternya datang sebentar lagi.
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi?	Apa nama asuransi kesehatan Anda?
Kuo jums galiu padėti?	Apa yang dapat saya lakukan untuk Anda?
Ar jums skauda?	Apakah Anda merasa sakit?
Kur skauda?	Di mana yang sakit?
Man visą laiką skauda nugarą.	Saya selalu mempunyai sakit punggung.
Man dažnai skauda galvą.	Saya sering sakit kepala.
Man kartais skauda pilvą.	Kadang-kadang saya sakit perut.
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės!	Silakan buka baju bagian atas!
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės!	Silakan berbaring!
Kraujo spaudimas normalus.	Tekanan darahnya normal.
(Aš) suleisiu Jums vaistų.	Saya beri Anda suntikan.
(Aš) duosiu jums tablečių.	Saya beri Anda tablet.
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą.	Saya beri Anda resep untuk apotik.

Jausmai irgi kalba įvairiomis kalbomis!

Pasaulyje kalbama daugeliu įvairių kalbų. Nėra universalios žmonių kalbos. O kaipgi mūsų veido išraiškos? Ar emocijų kalba universali? Ne! Čia irgi egzistuoja skirtumai! Ilgai buvo manoma, kad visi jausmus išreiškia taip pat. Veido išraiškų kalba buvo laikoma universaliai suprantama. Charlesas Darwinas tikėjo, kad jausmai žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Todėl visose kultūrose jie turėjo būti suprantami vienodai. Tačiau nauji tyrimai davė kitokius rezultatus. Jie parodė, kad ir jausmų kalba skiriasi. Mūsų veido išraiškoms įtaką daro mūsų kultūra. Todėl žmonės iš skirtingų pasaulio vietovių rodo ir supranta jausmus skirtingai. Mokslininkai išskyrė šešias pagrindines emocijas. Tai: laimė, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė ir nuostaba. Tačiau europiečių veido išraiškos skiriasi nuo azijiečių. Jie veido išraiškas supranta savaip. Tai patvirtino įvairūs eksperimentai. Jų metu dalyviams kompiuteryje buvo rodomi veidai. Jie turėjo apibūdinti tai, ką matė jų veiduose. Rezultatai skyrėsi dėl daugelio priežasčių. Kai kurios kultūros jausmus linkusios rodyti labiau nei kitos. Todėl emocijų intensyvumas visur suprantamas nevienodai. Be to, skirtingų kultūrų žmonės kreipia dėmesį į skirtingus dalykus. Azijiečiai, stebėdami veido išraiškas, susitelkia ties akimis. Tačiau europiečiai ir amerikiečiai žiūri į lūpas. Vis dėlto viena veido išraiška suprantama vienodai visose kultūrose… Tai šypsena!