lietuvių » indoneziečių | 40 [keturiasdešimt] | Kelio teiravimasis

40 [empat puluh] Menanyakan arah

Atsiprašau!	Permisi!
Ar galite man padėti?	Dapatkah Anda membantu saya?
Kur čia yra geras restoranas?	Di manakah restoran yang bagus?
Eikite į kairę už kampo.	Di pojok, Anda belok ke kiri.
Paskui truputį paeikite tiesiai.	Anda jalan lagi lurus ke sana.
Paskui šimtą metrų eikite į dešnę.	Anda jalan lagi seratus meter lalu ke kanan.
(Jūs) galite važiuoti ir autobusu.	Anda juga dapat naik bus.
(Jūs) galite važiuoti ir tramvajumi.	Anda juga dapat naik trem.
(Jūs) galite tiesiog paskui mane važiuoti.	Anda juga dapat mengikuti saya dari belakang.
Kaip man nuvykti į futbolo stadioną?	Bagaimana cara saya ke stadion sepak bola?
Važiuokite per tiltą!	Seberangi jembatan!
Važiuokite per tunelį!	Lewati terowongan!
Važiuokite iki trečio šviesoforo.	Pergi sampai lampu merah ketiga.
Paskui pasukite į pirmą gatvę dešinėje.	Di percabangan jalan, Anda belok ke kanan.
Paskui važiuokite tiesiai per kitą sankryžą.	Di persimpangan selanjutnya, Anda jalan lurus saja.
Atsiprašau, kaip (man) nuvykti į oro uostą?	Permisi, bagaimana cara saya ke bandara?
Geriausiai važiuokite metro.	Cara terbaik yaitu dengan naik kereta bawah tanah.
Tiesiog važiuokite iki galutinės stoties.	Terus saja sampai stasiun terakhir.

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.