lietuvių » estų | 57 [penkiasdešimt septyni] | Pas gydytoją

57 [viiskümmend seitse] Arsti juures

(Aš) esu užsirašęs / užsirašiusi pas gydytoją.	Mul on aeg arsti juures.
Aš užsirašęs / užsirašiusi 10 (dešimtai) valandai.	Mu aeg on kella kümneks.
Kaip / kokia jūsų pavardė?	Kuidas on teie nimi?
Prašom palaukti laukiamajame.	Palun võtke ootetoas istet.
Gydytojas tuoj ateis.	Arst tuleb kohe.
Kur jūs esate apsidraudęs / apsidraudusi?	Kus te kindlustatud olete?
Kuo jums galiu padėti?	Mis saan ma teie heaks teha?
Ar jums skauda?	On teil valud?
Kur skauda?	Kus teil valutab?
Man visą laiką skauda nugarą.	Mul on pidevalt seljavalud.
Man dažnai skauda galvą.	Mul on tihti peavalud.
Man kartais skauda pilvą.	Mul on mõnikord kõhuvalud.
Prašom nusirengti / nusirenkite iki pusės!	Võtke palun ülakeha paljaks!
Prašom atsigulti / gulkitės ant kušetės!	Heitke palun voodile!
Kraujo spaudimas normalus.	Vererõhk on korras.
(Aš) suleisiu Jums vaistų.	Ma teen teile süsti.
(Aš) duosiu jums tablečių.	Ma annan teile tablette.
(Aš) išrašysiu jums vaistų receptą.	Ma annan teile apteegi jaoks retsepti.

Jausmai irgi kalba įvairiomis kalbomis!

Pasaulyje kalbama daugeliu įvairių kalbų. Nėra universalios žmonių kalbos. O kaipgi mūsų veido išraiškos? Ar emocijų kalba universali? Ne! Čia irgi egzistuoja skirtumai! Ilgai buvo manoma, kad visi jausmus išreiškia taip pat. Veido išraiškų kalba buvo laikoma universaliai suprantama. Charlesas Darwinas tikėjo, kad jausmai žmonėms yra gyvybiškai svarbūs. Todėl visose kultūrose jie turėjo būti suprantami vienodai. Tačiau nauji tyrimai davė kitokius rezultatus. Jie parodė, kad ir jausmų kalba skiriasi. Mūsų veido išraiškoms įtaką daro mūsų kultūra. Todėl žmonės iš skirtingų pasaulio vietovių rodo ir supranta jausmus skirtingai. Mokslininkai išskyrė šešias pagrindines emocijas. Tai: laimė, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė ir nuostaba. Tačiau europiečių veido išraiškos skiriasi nuo azijiečių. Jie veido išraiškas supranta savaip. Tai patvirtino įvairūs eksperimentai. Jų metu dalyviams kompiuteryje buvo rodomi veidai. Jie turėjo apibūdinti tai, ką matė jų veiduose. Rezultatai skyrėsi dėl daugelio priežasčių. Kai kurios kultūros jausmus linkusios rodyti labiau nei kitos. Todėl emocijų intensyvumas visur suprantamas nevienodai. Be to, skirtingų kultūrų žmonės kreipia dėmesį į skirtingus dalykus. Azijiečiai, stebėdami veido išraiškas, susitelkia ties akimis. Tačiau europiečiai ir amerikiečiai žiūri į lūpas. Vis dėlto viena veido išraiška suprantama vienodai visose kultūrose… Tai šypsena!