Frazių sąsiuvinis

MP3

56 [penkiasdešimt šeši]

Jausmai

56 [femtiseks]	Kjensler

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…

Vaizdo įrašas nerastas!

Asmeniniam naudojimui, valstybinėms mokykloms ar nekomerciniais tikslais atsisiuntimai yra NEMOKAMAI.
LICENCIJOS SUTARTIS | Praneškite apie visas klaidas ar neteisingus vertimus čia!
Imspaudas | © Autorių teisės, 2007 m. – 2025 Goethe Verlag Starnberg ir licencijų išdavėjai.
Visos teisės saugomos. Susisiekite

Norėti. / Turėti norą.	h_ l_s_ ha lyst h_ l___ ha lyst __ ____ ha lyst
(Mes) norime. / Turime norą.	V_ h_r l_s_. Vi har lyst. V_ h__ l____ Vi har lyst. __ ___ _____ Vi har lyst.
(Mes) neturime norą.	V_ h_r i_k_e l_s_. Vi har ikkje lyst. V_ h__ i____ l____ Vi har ikkje lyst. __ ___ _____ _____ Vi har ikkje lyst.

Bijoti	v_r_ r_d_ vere redd v___ r___ vere redd ____ ____ vere redd
(Aš) bijau.	E_ e_ r_d_. Eg er redd. E_ e_ r____ Eg er redd. __ __ _____ Eg er redd.
(Aš) nebijau.	E_ e_ i_k_e r_d_. Eg er ikkje redd. E_ e_ i____ r____ Eg er ikkje redd. __ __ _____ _____ Eg er ikkje redd.

Turėti laiko	h_ t_d ha tid h_ t__ ha tid __ ___ ha tid
Jis turi laiko.	H_n h_r t_d_ Han har tid. H__ h__ t___ Han har tid. ___ ___ ____ Han har tid.
Jis neturi laiko.	H_n h_r i_k_e t_d_ Han har ikkje tid. H__ h__ i____ t___ Han har ikkje tid. ___ ___ _____ ____ Han har ikkje tid.

Nuobodžiauti	k_i_ s_g keie seg k___ s__ keie seg ____ ___ keie seg
Ji nuobodžiauja.	H_ k_i_r s_g_ Ho keiar seg. H_ k____ s___ Ho keiar seg. __ _____ ____ Ho keiar seg.
Ji nenuobodžiauja.	H_ k_i_r s_g i_k_e_ Ho keiar seg ikkje. H_ k____ s__ i_____ Ho keiar seg ikkje. __ _____ ___ ______ Ho keiar seg ikkje.

Būti išalkus	v_r_ s_o_t_n vere svolten v___ s______ vere svolten ____ _______ vere svolten
Ar jūs išalkę (išalkusios) / alkani?	E_ d_ s_o_t_e_ Er de svoltne? E_ d_ s_______ Er de svoltne? __ __ ________ Er de svoltne?
Ar jūs neišalkę / neišalkusios?	E_ d_ i_k_e s_o_t_e_ Er de ikkje svoltne? E_ d_ i____ s_______ Er de ikkje svoltne? __ __ _____ ________ Er de ikkje svoltne?

Būti ištroškus	v_r_ t_r_t vere tyrst v___ t____ vere tyrst ____ _____ vere tyrst
Jie ištroškę. / Jos ištroškusios.	D_i e_ t_r_t_. Dei er tyrste. D__ e_ t______ Dei er tyrste. ___ __ _______ Dei er tyrste.
Jie neištroškę. / Jos neištroškusios.	D_i e_ i_k_e t_r_t_. Dei er ikkje tyrste. D__ e_ i____ t______ Dei er ikkje tyrste. ___ __ _____ _______ Dei er ikkje tyrste.

Frazių sąsiuvinis

Mūsų protėvių kalba

Meniu

Nuorodos

Atsisiųskite mūsų programą