lietuvių » ispanų | 40 [keturiasdešimt] | Kelio teiravimasis

40 [cuarenta] Preguntando por el camino

Atsiprašau!	¡Disculpe!
Ar galite man padėti?	¿Me puede ayudar?
Kur čia yra geras restoranas?	¿Dónde hay un buen restaurante por aquí?
Eikite į kairę už kampo.	Gire (usted) a la izquierda en la esquina.
Paskui truputį paeikite tiesiai.	Siga entonces derecho un trecho.
Paskui šimtą metrų eikite į dešnę.	Después vaya a la derecha por cien metros.
(Jūs) galite važiuoti ir autobusu.	(Usted) también puede tomar el autobús.
(Jūs) galite važiuoti ir tramvajumi.	(Usted) también puede tomar el tranvía.
(Jūs) galite tiesiog paskui mane važiuoti.	(Usted) también puede simplemente conducir / manejar (am.) detrás de mí.
Kaip man nuvykti į futbolo stadioną?	¿Cómo hago para llegar al estadio de fútbol?
Važiuokite per tiltą!	¡Cruce el puente!
Važiuokite per tunelį!	¡Pase el túnel!
Važiuokite iki trečio šviesoforo.	Conduzca / Maneje (am.) hasta que llegue al tercer semáforo.
Paskui pasukite į pirmą gatvę dešinėje.	Después tuerza en la primera calle a la derecha.
Paskui važiuokite tiesiai per kitą sankryžą.	Después conduzca / maneje (am.) recto pasando el próximo cruce.
Atsiprašau, kaip (man) nuvykti į oro uostą?	¿Disculpe, cómo hago para llegar al aeropuerto?
Geriausiai važiuokite metro.	Mejor tome (usted) el metro.
Tiesiog važiuokite iki galutinės stoties.	Simplemente vaya hasta la última estación.

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.