lietuvių » esperanto | 95 [devyniasdešimt penki] | Jungtukai 2

95 [naŭdek kvin] Konjunkcioj 2

Nuo kada ji nebedirba?	De kiam ŝi ne plu laboras?
Nuo savo vestuvių?	Ĉu de sia edziniĝo?
Ji nebedirba nuo tada, kai ištekėjo.	Jes, ŝi ne plu laboras de kiam ŝi edziniĝis.
Nuo to, kai ištekėjo, ji nebedirba.	De kiam ŝi edziniĝis, ŝi ne plu laboras.
Nuo tada, kai jie vienas kitą pažįsta, jie yra laimingi.	De kiam ili konas unu la alian, ili estas feliĉaj.
Nuo tada, kai jie turi vaikų, išena jie tik retkarčiais.	De kiam ili havas gefilojn, ili malofte eliras.
Kada ji skambins?	Kiam ŝi telefonas?
Kelionės metu?	Ĉu dum la stirado?
Taip, kai važiuos / važiuodama automobiliu.	Jes, stirante.
Ji skambins, kai važiuos / važiuodama automobiliu.	Ŝi telefonas stirante.
Ji žiūri televizorių lygindama /, kai lygina.	Ŝi televidas gladante.
Ruošdama pamokas, ji klausosi muzikos.	Ŝi aŭskultas muzikon farante siajn taskojn.
(Aš) nieko nematau, kai / jei neturiu akinių.	Mi vidas nenion kiam mi ne havas okulvitrojn.
(Aš) nieko nesuprantu, kai / jei taip garsiai groja muzika.	Mi komprenas nenion kiam la muziko tro laŭtas.
(Aš) nieko neužuodžiu, kai / jei / turiu slogą / sloguoju.	Mi flaras nenion kiam mi malvarmumas.
(Mes) važiuosime taksi, jei lis.	Ni prenos taksion se pluvos.
(Mes) keliausime aplink pasaulį, jei laimėsime loterijoje.	Ni vojaĝos ĉirkaŭ la mondo se ni gajnos en lotludo.
(Mes) pradėsim valgyti, jei jis greit nepareis.	Ni komencos la manĝon se li ne venos baldaŭ.

Jaunuoliai mokosi kitaip nei suaugusieji

Vaikai kalbų išmoksta gana greitai. Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko. Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji. Jie tiesiog kitaip mokosi. Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti. Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų. Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti. Jis taip pat turi išmokti juos tarti. Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių. Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas. Kalbėti užsienio kalba yra nelengva. Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai. Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną. Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity. Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos. Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę. Jų smegenims naudinga toji patirtis. Jos gali sujungti naujas žinias su senomis. Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame. Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame. Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko. Tie žmonės gali dažnai praktikuotis. Tai ypač svarbu mokantis kalbų. Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos. Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje. Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles. Ir smegenims tai patinka...