lietuvių » švedų | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [sjuttioett] vilja något

Ko (jūs) norite?	Vad vill ni?
Ar norite žaisti futbolą?	Vill ni spela fotboll?
Ar norite aplankyti draugus?	Vill ni besöka vänner?
norėti	vilja
(Aš) nenoriu vėluoti.	Jag vill inte komma för sent.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Jag vill inte gå dit.
(Aš) noriu eiti namo.	Jag vill gå hem.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Jag vill stanna hemma.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Jag vill vara ensam.
Ar nori likti čia?	Vill du stanna här?
Ar nori valgyti čia?	Vill du äta här?
Ar nori miegoti čia?	Vill du sova här?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti?	Ska ni åka iväg imorgon?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus?	Vill ni stanna till imorgon?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj?	Vill ni betala räkningen först imorgon?
Ar norite į diskoteką?	Vill ni gå på diskotek?
Ar norite į kiną?	Vill ni gå på bio?
Ar norite į kavinę?	Vill ni gå på kafé?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!