lietuvių » esperanto | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [sepdek unu] voli ion

Ko (jūs) norite?	Kion vi volas?
Ar norite žaisti futbolą?	Ĉu vi volas futbali?
Ar norite aplankyti draugus?	Ĉu vi volas viziti amikojn?
norėti	voli
(Aš) nenoriu vėluoti.	Mi ne volas veni malfrue.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Mi ne volas iri tien.
(Aš) noriu eiti namo.	Mi volas iri hejmen.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Mi volas resti hejme.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Mi volas esti sola.
Ar nori likti čia?	Ĉu vi volas resti ĉi-tie?
Ar nori valgyti čia?	Ĉu vi volas manĝi ĉi-tie?
Ar nori miegoti čia?	Ĉu vi volas dormi ĉi-tie?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti?	Ĉu vi volas forveturi morgaŭ?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus?	Ĉu vi volas resti ĝis morgaŭ?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj?	Ĉu vi volas pagi la fakturon nur morgaŭ?
Ar norite į diskoteką?	Ĉu vi volas iri diskoteken?
Ar norite į kiną?	Ĉu vi volas iri kinejen?
Ar norite į kavinę?	Ĉu vi volas iri kafejen?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!