lietuvių » esperanto | 31 [trisdešimt vienas] | Restorane 3

31 [tridek unu] En la restoracio 3

Norėčiau užkandžio.	Mi ŝatus antaŭmanĝaĵon.
Norėčiau salotų.	Mi ŝatus salaton.
Norėčiau sriubos.	Mi ŝatus supon.
Norėčiau deserto.	Mi ŝatus deserton.
Norėčiau ledų su grietinėle.	Mi ŝatus glaciaĵon kun vipita kremo.
Norėčiau vaisių arba sūrio.	Mi ŝatus frukton aŭ fromaĝon.
Norėtume pusryčiauti.	Ni ŝatus matenmanĝi.
Norėtume pietauti.	Ni ŝatus tagmanĝi.
Norėtume vakarieniauti.	Ni ŝatus vespermanĝi.
Ko norėtumėte pusryčiams?	Kion vi ŝatus por la matenmanĝo?
Bandelės su uogiene ir medumi?	Ĉu bulkojn kun konfitaĵo kaj mielo?
Skrudintą duoną su dešra ir sūriu?	Ĉu rostpanon kun kolbaso kaj fromaĝo?
Virto kiaušinio?	Ĉu boligitan ovon?
Kepto kiaušinio?	Ĉu platfrititan ovon?
Omleto?	Ĉu omleton?
Prašau dar vieną jogurto.	Unu plian jogurton, mi petas.
Prašau dar druskos ir pipirų.	Pli da salo kaj pipro, mi petas.
Prašau dar vieną stiklinę vandens.	Unu plian glason da akvo, mi petas.

Kalbos pokyčiai

Pasaulis, kuriame gyvename, keičiasi sulig kiekviena diena. Todėl ir mūsų kalba nestovi vietoje. Ji vystosi kartu su mumis ir todėl yra dinamiška. Pokyčiai gali paveikti visas kalbos sritis. Jie gali paveikti įvairius aspektus. Fonologiniai pokyčiai daro įtaką kalbos garsų sistemai. Vykstant semantiniams pokyčiams, kinta žodžių prasmė. Leksiniai pokyčiai veikia žodyną. Gramatiniai pokyčiai – gramatines konstrukcijas. Lingvistinių pokyčių priežastys gali būti įvairios. Neretai jos yra ekonominės. Kalbėtojai ir rašytojai nori taupyti laiką ir pastangas. Todėl jie supaprastina savo kalbą. Kalbų pokyčius taip pat gali skatinti inovacijos. Pavyzdžiui, kai tenka pavadinti naujai išrastus dalykus. Jiems reikalingi nauji pavadinimai, tad atsiranda naujų žodžių. Kalbų pokyčiai paprastai nėra planuojami. Tai natūralus ir savaime vykstantis procesas. Tačiau kalbėtojai taip pat gali savo kalba varijuoti sąmoniningai. Taip elgiamasi norint pasiekti tam tikrą efektą. Pokyčius taip pat skatina svetimų kalbų įtaka. Tai ypač akivaizdu globalizacijos laikais. Anglų kalba – tai labiausiai kitas kalbas veikianti kalba. Angliškų žodžių galima rasti beveik kiekvienoje kalboje. Jie vadinami anglicizmais. Kalbos pokyčiai buvo kritikuojami, jų buvo bijoma jau nuo senovės laikų. Tuo pat metu kalbos pokyčiai yra teigiamas požymis. Tie pokyčiai įrodo, kad mūsų kalba yra gyva – kaip ir mes!