lietuvių » afrikanso | 71 [septyniasdešimt vienas] | ko norėti

71 [een en sewentig] iets wil

Ko (jūs) norite?	Wat wil julle doen?
Ar norite žaisti futbolą?	Wil julle sokker speel?
Ar norite aplankyti draugus?	Wil julle vriende besoek?
norėti	wil
(Aš) nenoriu vėluoti.	Ek wil nie laat kom nie.
(Aš) nenoriu ten eiti.	Ek wil nie daarheen gaan nie.
(Aš) noriu eiti namo.	Ek wil huis toe gaan.
(Aš) noriu būti / likti namie.	Ek wil by die huis / tuis bly.
(Aš) noriu būti vienas / viena.	Ek wil alleen wees.
Ar nori likti čia?	Wil jy hier bly?
Ar nori valgyti čia?	Wil jy hier eet?
Ar nori miegoti čia?	Wil jy hier slaap?
Ar (jūs) norite rytoj išvažiuoti?	Wil u môre vertrek?
Ar (jūs) norite pasilikti iki rytojaus?	Wil u tot môre bly?
Ar (jūs) norite apmokėti sąskaitą rytoj?	Wil u die rekening eers môre betaal?
Ar norite į diskoteką?	Wil julle na die disko toe gaan?
Ar norite į kiną?	Wil julle na die bioskoop toe gaan?
Ar norite į kavinę?	Wil julle na die koffiewinkel toe gaan?

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!